Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
perpykinti — K, J žr. perpykdyti: Piktą žmogų nekaltu žodeliu perpykini Švnč. Su savo šneka tave jis perpykino Grš. pykinti; įpykinti; papykinti; perpykinti; supykinti; užpykinti … Dictionary of the Lithuanian Language
papykinti — papỹkinti; SD266,437, K žr. papykdyti: Šnekėdamas nepapỹkink josios J. Dzeusas sumanė papykinti Herą, jautakę valdovę HI. Papykinu, įpykinu, įrūstinu, įkeršinu R130. Papykins jis ant savęs visus BPII497. pykinti; įpykinti; papykinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pykinti — pỹkinti ( yti), ina, ino, pykinti žr. pykdyti: 1. R, K, J, Šk, Gršl, Yl Nepykink seno tėvulio prieštaravimu V.Krėv. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu SD72. Jei kas nepykins, nebepyksiu! P. Povilą pykino, kad tėvas viską… … Dictionary of the Lithuanian Language
supykinti — supỹkinti žr. supykdyti: 1. H170, K, P, J, Trš, Gršl Pirma verkdavo, jeigu kas supykindavo I.Simon. Supykinau motynėlę, maža bebūdama JV987. Kasžin kur ten gaspadorius žaltį supykinęs BsMtI153. 2. refl. Aš ilgus metus išgyvenau [vedęs], atsitiko … Dictionary of the Lithuanian Language
užpykinti — užpỹkinti J; Sut žr. užpykdyti. | refl. tr.: Be reikalo žmogų užsipỹkinau Trg. pykinti; įpykinti; papykinti; perpykinti; supykinti; užpykinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpykinti — įpỹkinti 1. H173, R30, K, Rs žr. įpykdyti 1: Kad įpỹkino seniūną, tai net stalas poškėjo Šk. Labai įpỹkino jis mane J. Įpykinai tą velnią, dabar ir kabinėjasi prie tavęs Žem. Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Kaip skaust… … Dictionary of the Lithuanian Language
